Gruodžio mėnesio interviu: komandos naujokas Albertas Valiulis

Gruodžio mėnesį kviečiame susipažinti su visai neseniai prie komandos prisijungusiu puolėju Albertu Valiuliu, 22 metų, 201 cm ūgio puolėjas atskleidė priežastis paskatinusias pasirinkti Kretingą, atskleidė savo viltis susijusias su šiuo sezonu bei įvardijo savo žaidėjo idealus.

– Prie komandos prisijungei ne nuo sezono pradžios, kas paskatino pasirinkti būtent Kretingą, ką žinojai apie šią komandą iki šiol? Kokioms komandoms atstovavai iki šiol?
– Šių metų vasarą atsikrausčiau į Klaipėdą. Nors oficialiai šiuo metu vis dar mokausi Vilniuje, universitete liko tik parašyti baigiamąjį darbą, paskaitų nebėra, todėl ieškojau, kur galiu atlikti praktiką ir po jos pasilikti dirbti, baigti mokslus ir taip pat žaisti krepšinį kaip įmanoma aukštesniame lygyje. Buvo svarbu susirasti tokį darbą, kad sudarytų viskam sąlygas. Šiais metais sezoną pradėjau Palangoje, nacionalinėje krepšinio lygoje, bet visgi kiekvieną dieną po darbo važiuoti intensyviai sportuoti, o naktimis rašyti bakalaurinį darbą fiziškai „nebepatempiau“, rezultatai visose trijose sferose nebuvo geri, teko priimti sprendimą šiek tiek apriboti sportą, bent kol mokausi. Nepraėjus daug laiko, komandos vyriausias treneris Arimantas pasiūlė prisijungti prie Kretingos komandos, krepšinį žaisti tikrai norisi ir čia visos sąlygos atitinka norus – nereikia ir iš darbo labai skubėti, lieka laiko ir mokslams, o ir žaidybinio laiko yra! Pats žaidžiau regioninėje krepšinio lygoje keturis sezonus. Metus Jonavos komandoje, du metus Kauno „Tornado“ ekipoje, metus Vilniaus „Citus“ komandoje, tad Kretingos komandą žinau jau ilgai, kadangi teko prieš ją daug kartų žaisti. Visų pirma, visada žinojau, kad Kretingoje varžovams labai sunku žaisti, neprisimenu, ar esu laimėjęs Kretingoje su buvusioms komandoms. Žinojau, kad komandoje yra tokie senbuviai kaip Rytis Zabita, prieš kurį neatkovodavau nė vieno kamuolio, kad yra toks Airošius, kuris visada primesdavo mums nemažai taškų, Jonuška kažkokių nesąmonių atsilošęs primesdavo, kad nuo praeitų metų komandą papildė daug matęs Viskontas ir šiemet prisijungė Maželis, kuris anksčiau laužė mūsų lankus. Šiaip visada domėjausi visų lygų komandom ir jos žaidėjais, tad Kretingos komandos treneriai ir jos žaidėjai man nėra svetimi. Krepšinio pagrindų mokiausi Kauno „Aisčių“ krepšinio mokykloje, po to žaidžiau jau minėtose Jonavos, Kauno ir Vilniaus komandose, taip pat sezoną žaidžiau Molėtų „Ežerūne“ ir šiais metais išbėgau už Palangos komandą.
– Kaip priėmė komandos senbuviai?
– Priėmė puikiai, atmosfera komandoje gera, džiaugiuosi, kad nereikėjo daug laiko susibendrauti su komandos senbuviais.
– Prie komandos prisijungei pakeisdamas L. Remeikį, o netrukus traumą patyrė ir pagrindinis vidurio puolėjas R. Zabita. Kurioje pozicijoje rungtyniaudamas jautiesi geriau?
– Šiaip visada žaisdavau ketvirtoje pozicijoje, iš bėdos galėdavau būti ir vidurio puolėjas, retkarčiais būdavau pastatytas ir trečioje pozicijose ant perimetro. Geriausiai vis tiek jaučiuosi žaisdamas sunkiuoju kraštu, nors dabartiniame krepšinyje jau rečiau būna išskirtas grynas centro puolėjas, tad jei žaidimo braižas persistūmus iš ketvirtos pozicijos į penktą per daug nepasikeičia, kaip ir yra Kretingos komandoje, problemų nėra abejose pozicijose ir jaučiuosi gerai ir toje, ir toje.
– Esi aukštaūgis, kuris labiau mėgsta žaisti ties perimetru, ar tai ir yra didžiausia tavo stiprybe, ką savo žaidime labiausiai norėtum pagerinti?
– Na taip, ant perimetro jaučiuosi geriau, manau tai yra mano stiprioji pusė krepšinyje, bet stengiuosi prisitaikyti prie varžovų gynybos. Jei palieka laisvą, tai kodėl gi neišmetus penkiolikos tritaškių? Visumoj krepšinyje norėčiau pagerinti daugelį dalykų, bet turbūt esu jau tam per senas.

– Kretingos komandos startas vienas geriausių per pastarąjį dešimtmetį, kokias viltis dedi į šį sezoną? Kaip įvertintum pačią komandą?
– Startas tikrai geras, bet visą tai dar reikės išlaikyti antrame rate, o atkrintamosiose po to jau bet kuri komanda gali nustebinti, tad pasidžiaugti geru startu galima, bet nereikėtų pamiršti, kad dar viskas prieš akis. Manau garsiai apie tikslus ir viltis kalbėti nereikia, bet neabejoju, kad visi komandos nariai ir personalas žino, ko šiais metais nori. O pačią komandą vertinu puikiai, turi tiek patyrusių žaidėjų, tiek jaunimo, kuris pakilęs nuo suolo tikrai atneša komandai naudos ir teigiamos energijos. Komanda sukomplektuota gerai, beliko tik siekti kuo geresnių rezultatų.
– Ar turi kokį nors krepšinio idealą?
– Krepšinio idealų turiu daug, tai yra žaidėjai, kurie privertė ne kartą stengtis labiau treniruotėse, kad būčiau toks kaip jie ir paimtų mane pažaisti 3×3 salėje. Tokie žaidėjai kaip Medas Kuprijanovas ir Rokas Stankevičius, kurie dėdavo į krepši be gailesčio per varžovų galvas, Raivydas Rakauskas, Deividas Sabeckis ir Dovydas Giedraitis, kurių krepšinio intelektas yra aukščiausiame lygyje, Vladislovas Razumnovas, Vytautas Saulis, Regimantas Miniotas, Šarūnas Ajauskas ir Paulius Vaitiekūnas, kurie išmokė, kad stiprūs žmonės po keletos nesėkmių nepasiduoda, o kaip nepaminėsi Augusto Šuliausko nuostabaus driblingo, Tomo Zdanavičiaus sėkmės moksleivių krepšinio lygos dėjimų konkurse, Jono Zako nuostabios metimo technikos.. Wow.. Turbūt dar galėčiau vardinti kiek tų krepšinio idealų buvo ir yra gyvenime, bet tiesiog šiais metais jau tam laiko neužtektų.

Parengė Tomas Kubilius