VASARIO MĖNESIO INTERVIU: Komandos vyr. treneris ir žaidėjas Arimantas Mikaločius
Šio mėnesio (vasario) interviu kalbinsime komandos vyr. trenerį ir žaidėją Arimantą Mikaločių. Galbūt tik sutapimas, bet šį mėnesį ir yra gimęs komandos treneris (vasario 28 d.). Treneris pasidalino savo mintimis apie savo naujas pareigas, ko trūksta komandai, kad geriau atrodytų aikštelėje, apie komandos lyderius ir sunkumus dirbant komandoje.
– Koks jausmas vadovauti komandai, kai esi vienas jauniausių jos narių?
– Pradžioje tikrai buvo nelengva ir kažkaip buvo keista. Trenerio darbe nesijaučiau visiškai naujokas, nes jau 2 metus dirbu su vaikais sporto mokykloje. Džiaugiuosi, kad kiti komandos žaidėjai (ypač vyresni) mane užtaria ir gerbia, tai dėl to nėra ginčų.
– Praėjusį ir šį sezoną pradėjei kaip žaidėjas, ar sunku buvo iš aikštės persikelti į trenerio postą?
– Žinoma buvo sunku ir mielu noru dabar dar pažaisčiau, bet dabar tokia situacija, kad nėra kam būti šios komandos treneriu, visiems geriau tik pasijuokti ar pasišaipyti, net daug kas nesupranta, kad čia tikrai nėra lengva.
– Kaip manai ar įmanoma sugrįžti į aikštelę nepaliekant vyriausiojo trenerio posto?
– Manau yra du nesuderinami dalykai, kai vyriausias treneris tampa, kaip žaidėjas. Aikštelėje tada vyktų chaosas, žaidėjų keitimai vyktų įvairiai, net per minutės pertraukėlę neturėčiau ką pasakyti žaidėjams, nes norėtum pailsėti, o ne pasakoti kažką. Žinoma jei esi 2 treneris, tada galima būtų būti aikštėje.
– Su kokiais didžiausiais sunkumais susiduri dirbdamas komandos treneriu?
– Sunku visiems vyrams visada susirinkti į treniruotes, nes visi turi darbus, tai įdiegti kažko naujo sekasi labai sunkiai. Daugiau sunkumų neišskirčiau, nes esu dėkingas visiems vyrams, kurie suteikia tokį didelį palaikymą.
– Kaip manai ko labiausiai trūksta norint pasiekti geresnių rezultatų?
– Komandą papildyti naujais žaidėjais, kažkokios reikia motyvacijos žaidėjams suteikti, tik dabar galvojama kokią jį turėtų būti. Trūksta labai jaunimo indėlio iš sporto mokyklos auklėtinių.
– Kurie žaidėjai labiausiai džiugina? Iš kurių žaidėjų tikiesi didesnio indėlio?
– Labiausiai džiugina komandos senbuviai Gediminas Drungys ir Kęstutis Monkus, kuriems nevisada viskas sekasi, bet aikštėje atiduos visas jėgas, kovos dėl kiekvieno kamuolio, jų niekada nereikia nuteikti varžyboms. Komandos lyderiu išskirčiau Giedrių Pakalniškį, bet gaila, kad jis tiek daug serga, kai ateina žiema. Jau pasikartosiu, bet didesnio indėlio tikiuosi iš viso komandos jaunimo.
– Ar turi kokį nors trenerio idealą, jei taip kas jis?
– Kažkaip augdamas visada turėjau krepšininko idealą, tai dabar sunku kažką sakyti apie trenerio idealą tokiame amžiuje. Idealo būtent vieno neturiu, stengiuosi iš visų trenerių įgyti kuo didesnės patirties ir tiek. Žinoma labai dėkingas komandos vadovui (buvusiam komandostreneriui) Remigijui Malakauskui, kuris pakeitė požiūrį į krepšinį ir suteikė tokias sąlygas dirbti ir padeda visais klausimais trenerio darbe.
– Lankytojo klausimas: Kaip įsivaizduojate savo komandos ateitį? Turite kažkokias perspektyvas ar kitų planų netolimoje ateityje?
– Tikrai ateityje nenorime turėti tokių rezultatų kokius turime dabar. Po sezono sėsime visi ir klabėsimes ką reikia keisti ir ką planuojame daryti kitą sezoną. Sukursime planus ateinantiems 5 metams, ką turime per juos pasiekti ir pan. Keisti žadame beveik viską, pradedant rėmėjais – baigiant komandos sudėtimi.
Parengė Tomas Kubilius